čiulkynė

čiulkỹnė sf. sing. (2), čiul̃kinė (1) valgis iš sugrūstų kanapių, duonos ir žirnių, čiulkinys: Ateina gavėnia, pasivalgysime čiulkỹnės Krš. Per pietus bus čiul̃kinės Glv.

◊ čiulkỹnę grū́sti; čiul̃kinę čiul̃kti lakstyti būriu aukštyn žemyn (apie uodų zujimą): Būs lytaus: varmai čiulkỹnę grū́da Krš. Uodai vakarais čiulkinę čiulkia Glv.